REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Kauno arkikatedroje paminėtas Verbų sekmadienis

Kovo 24 d., Viešpaties Kančios (Verbų) sekmadienį, į Kauno arkikatedrą, į kitas miesto bei arkivyskupijos bažnyčias gausiai skubėję žmonės rinkosi su verbomis.

Paprastos kadagio šakelės ar didesnės puošnios verbos, pirma atbundančio pavasario žaluma, Kauno arkikatedros parapijos bei jos lankytojų, miesto svečių rankose šio sekmadienio liturgijos pradžioje Kauno arkivyskupo Kęstučio Kėvalo buvo palaimintos, o vėliau su verbomis rankose žengta į džiaugsmingąją Kristaus šlovės ir garbės procesiją.

Kauno arkikatedroje liturgiją susirinkusiems komentavęs kunigas Artūras Kazlauskas atkreipė dėmesį į labai seną, IV amžiuje užrašytą Verbų procesijų tradiciją. Apie jas rašiusi vienuolė piligrimė Egerija pasakojo apie vyskupų drauge su tikinčiaisiais einamą procesiją nuo Alyvų kalno per Kedrono upelį į Jeruzalės senamiestį.

Į šią Verbų sekmadienio procesiją šiemet palydėjo diakono Dariaus Chmieliausko paskelbta Evangelija pagal Morkų, gyvai pristatanti Jėzaus įžengimą į Jeruzalę. Laukiamam Mesijui Jeruzalėje „daugybė žmonių tiesė ant kelio savo drabužius, kiti klojo žalias šakeles, nukirstas laukuose. Priekyje ir iš paskos einantys šaukė: „Šlovė tam, kuris ateina Viešpaties vardu! Šlovė besiartinančiai mūsų tėvo Dovydo karalystei! Osana aukštybėse!“. Toji pati Jeruzalė greitai tapo Jėzaus kančios ir mirties miestu.

Šią visiškai priešingą procesijos nuotaikai tikrovę netrukus pakeitė Jėzaus kančios istorija (iš Evangelijos pagal Morkų), kurią klausytojai išgirdo diakono, arkivyskupo, kunigo bei patarnaujančių moterų skaitomą vaidmenimis, o Jėzaus mirties akimirką visi pagerbė priklaupdami.

Eucharistijos liturgijos homiliją pasakęs arkivyskupas Kęstutis Kėvalas pakvietė įdėmiau pažvelgti į mums pristatomą sceną, kur vyko žmonijos išgelbėjimo drama, ir įsižiūrėti į žmones, kurie tada supo Jėzų.

Moteris – ji sudaužo brangų tepalo indą ir patepa Viešpačiui kojas. Ir sulaukia priekaištų: kam toks švaistymas!? Ganytojo žodžiais, „jos veiksmu buvo pademonstruotas meilės ekstravangiškumas tam, kuris atėjo į šį pasaulį jo išgebėti“.

Mokiniai – jie miega… Jėzaus didžiausio išbandymo valandą Getsemanėje. „Tai simbolis mūsų dvasinės tinginystės ir apsnūdimo – ar aš nesu tas, kuris miegu didžių Dievo darbų akivaizdoje?“

Neįvardytas jaunuolis – išsineria iš drobulės ir nuogas pabėga. „Galbūt tai žinia mums, kad ir mes galbūt esame tie, kurie bėgame nuo savo Krikšto pašaukimo?“

Vyriausiasis kunigas – pavadina Jėzų piktžodžiautoju. Pakanka, kad būtų paskirta mirties bausmė. Pasak ganytojo, tai egzaminas: ar Jėzus mums yra Dievas?

Petras – žadėjęs neišduoti Jėzaus, išsigąsta ir išsižada.

Pilotas – stebisi, kad Jėzus nesigina, bet norėdamas įsiteikti miniai atiduoda Jėzų jos teismui.

Romėnų kareiviai – jie tyčiojasi iš Jėzaus. Ir šiandien tyčiojamasi iš tikėjimo. Krikščionys yra labiausiai persekiojama žmonių grupė. Persekiojimų skaičius dabar pranoksta pirmųjų amžių krikščionybės laikus.

Romėnas šimtininkas – jam nereikėjo Prisikėlimo stebuklo, kad suvoktų: šitas žmogus yra Dievo Sūnus.

„Tai geroji naujiena, brangieji, kad Dievas įžengia į šį nuodėmės pasaulį. Jis atėjo perkeisti žmonijos. Dievas nutarė išgelbėti pasaulį iš beprotiško nuodėmės rato, iš to „užsiciklinimo“, į kurį yra patekusi žmonija. Prieš nuodėmės galią, kuri viešpatauja pasaulyje, reikia kovoti ginklais ne iš šio pasaulio. Ar mes, brangieji, būsime tie, kurie įsijungsime į Viešpaties karių gretas kovoti su blogiu meilės galia? Ar ir mes savo gyvenimu ištariame: Tu esi Dievo Sūnus?“ – dalijosi mintimis arkivyskupas K. Kėvalas, keldamas klausimų šiam apmąstymui metui.

„Jeigu taip, Viešpats yra mums paruošęs didžių dalykų. Jis atskleidžia save, savo „meilės projektą“, duoda žmogui išminties suprasti kryžiaus slėpinį, iš kurio kyla gyvybė, viltis, prisikėlimas. Sekime Viešpatį Jo keliu į Prisikėlimą, kuris kiekvienam skirtas iš dangaus Tėvo beribio gailestingumo ir meilės“, – sakė homiliją užbaigdamas arkivyskupas, o šios Eucharistijos liturgijos pabaigoje visus pakviesdamas į Didžiosios savaitės kelionę, kad Velykos – Viešpaties Prisikėlimas būtų asmeninės, šeimų, mūsų Bažnyčios ir Tėvynės šventė.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte